Ligos, skiepai |
||
|
Vėjaraupiai |
|
Bendrai |
Susirgus vėjaraupiais, oda išberiama rausvomis dėmelėmis, kurios greitai virsta vandeningomis pūslelėmis. Išbertas vietas dažniausiai niežti. Pažeidžiama visa oda ir gleivinė, net burna, makštis bei plaukuotoji galvos dalis. Neilgai trukus šlapiuojančios pūslelės plyšta ir pasidengia šašu. Po vienos dviejų savaičių atsiranda naujų dėmelių, tad vienu metu matomos visos trys bėrimo stadijos - dėmelės, pūslelės ir šašai. Kai kuriems vaikams temperatūra pakyla iki 40 deg C, kitiems - išlieka visiškai normali. Jei pūslelės ar šašai nudraskomi, gali likti randai. Draskant nešvariais nagais, galima užkrėsti žaizdeles, tada pūslelės supūliuoja. Po ligos įgyjamas
ilgalaikis imunitetas. Jam susilpnėjus, infekcija gali pasikartoti
juostine pūsleline, kuri pažeidžia tik atskirus odos nervų segmentus. |
|
Komplikacijos |
Vaikai, kurių imuninė
sistema susilpnėjusi dėl leukemijos, įgimto imuninio deficito ar
medikamentų, slopinančių apsaugines organizmo reakcijas, vėjaraupiais
serga sunkiau. Šiems vaikams gydytojas gali sušvirkšti imunoglobulinų,
palengvinančių ligos eigą arba neleidžiančių jai plisti. Ypač sunkiais
atvejais naudojami aktyvūs skiepai. |
|
Pagalba vaikui |
Temperatūra geriau mažinkite žvakutėmis ar sirupu nei blauzdų kompresais, nes drėgna šiluma po kompresais dar sustiprina bėrimą. Dažniau nei įprasta pervystykite kūdikį - jam negalima gulėti drėgnuose vystykluose. Trumpai apkirpkite vaiko nagučius ir neleiskite
kasytis. |
|
Mūsų patirtis |
|